BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ieškau draugo…

Žmogaus, kuris gyvena savo pamišime, tačiau jį slepia puikiai, ir dėl to tik dar labiau eina iš proto. Tokio, kuris bijo nusiimti kaukes, bet padarytų tai nė nemirktelėjęs, jei rastų kitą tokį patį teatro artistą, su kuriuo galėtų nuoširdžiai pasikalbėti akis į akį užkuliusiuose, kol salėje artimieji laukia vaidinimo.

Noriu sielos draugo, jeigu siela egzistuoti gali. Noriu kažko, kas vietoj alaus bokalo ieškotų to, ko neranda, vietoj smilkstančių cigarečių, pirštais sklaidytų knygų puslapius. Ieškau kažko, kas būtų toks pat pasimetęs, ir tuo pačiu taip arti tikslo, kaip aš.

Noriu daugo, su kuriuo sutartume, jog ne visiems raudona - raudona, ir žodžiai per daug riboti, kad suprasti vienas kitą. Bet tam ir būtų gyvenimiškos patirtys beveik identiškos - be žodžių rastume vienas kito tiesas tikromis mums.

Ieškau kažko, kas tarp visų šių eilučių išskaitęs tai, kas nutylėta, suprastų, jog ir jis ieško draugo.

Patiko (3)

Rodyk draugams

Komentarai (7)

  1. Labai idealistiškai žaviai/naiviai skamba :) Jei rasi vietą, kur tokie žmonės renkasi, aš irgi ten visai apsilankyčiau :))

  2. sugrįžai! net nesišypsojau pamačius.
    nesakau, to pataikaudama, bet Tavo įrašuose visada randu kažką labai artimo. kartais tai džiugina, nes suprantu, kad ne viena taip jaučiuosi. o kartais net truputį gąsdina lyg kažkas matytų viską, kas manyje yra, ir tai aprašytų. nes ta frazė “jausdamas, kaip nuolat prarandu save dar neatradęs” turbūt net pati nebūčiau tiksliau pasakius to jausmo.

    o dėl draugo, manau, tokių žmonių aplinkui tikrai yra, bet kaukės nusiėmimą reikia užsitarnauti.

  3. * net nusišypsojau ten turėtų būti

  4. Trūtutū,
    tik todėl ir pradėjau rašyti vėl, nes radau tavo komentarą, jog pasigedai mano įrašų. Kažkaip supratau, jog negaliu tiesiog imti ir išnykti, jeigu yra kas skaito. Turiu pareigą apsireikšti karts nuo karto:)

  5. Tavo draugu, Andriau, būti turbūt yra labai sunku - įsivaizduoju tave kaip labai reiklų ir daug žinantį. Čia gerąja prasme :)

  6. vladas:

    aš norėčiau pabandyti bent akimirką pabūti tokiu draugu.

  7. A2:

    Noriu sielos draugo. Visada norėjau. Visada jaučiau, kad toks kažkur sklendžia erdvėje. Kad kažkur prasilenki, fiksuoji akis, jauti kažką, kam nereikia įvardinimo. Jauti aiškiai. Bet prasilenki. Kas sutrukdo sustoti, kalbinti, kviesti? Ko gero, tas pats “reikia”. Nes “noriu” nukištas giliai, gal kada nors, gal ne šiandien… . Nes nusižievinti gėda, nes parodysi stigmas, nes, gal, būsi išjuoktas, nes bijai. Peržengti per save? Kaip?

Rašyti komentarą