BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Įrašas Nr.146

Pirmasis rudens alsavimas vėsa, rytais, ir šiltesnės spalvos saulės spinduliai vakarais - ramina.

Vasara tuoj baigsis, išbyrės likusios dienos, lyg smėlis pro pirštus, kurie braukdami per seniai dažytą medinį suolelį, trupina atsilupinėjusius dažus.

Gera gulėti ant smulkių akmenukų, išsimaudžius šaltame vandenyje, iš lėto atgauti kvapą, gera nurimti.

Beproto norisi ištirpti akimirkoje.

Nuolatinis, kasdienis skubėjimas ištuština sielą, tarsi, brangenybių prikrautus stalčius - vagis, užklydęs į mano gyvenimą. Išnešą laiką, ir ne tik. Šį tą daugiau.

Pavagia mano ramybę.

Kiekvieną vakarą bandau ją pavykti, tačiau, kaip dieną nepailstančiai laksto vaizdai kompiuterio ekrane, taip pat greitai lekia poilsio akimirkos, tad tik dar labiau pavargstu nuo pastangų pailsėti.

Noriu laisvės nuo savęs, noriu leisti sau valandą žiūrėti į vienišą tašką horizonte, noriu šioje valandoje rasti pilnatvę.

Gal pamiršau, jog gyvenimas nuo manęs nepabėgs, tad veltui skubu į niekur, lai kiti bėga…

Tik noriu nurimti.

Rodyk draugams