BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Prarasta jaunystė

Pasiilgtos rytų pašvaistės raudonos žaros,
Kai grįžtant iš nakties bučiuodavo rasa.
Prisiminimai tų vaizdų išliks nemarūs,
Taip gera buvo būti siela atvira.

Naktim šiltom pavasario įkvėpti, stebint tolį,
Ir nusijuokti skardžiai į beribę erdvę.
Mylėjome tada kiekvieną, tarsi, sesę, brolį,
Tačiau likimo laikas mus visus išardė.

Dabar naujais stabais susižavėjom, idealais.
Palikę smėlyje vaikystės džiaugsmą susipratom:
Nebe tie, jau svarbūs, pasakų moralai -
Tikrus gyvenimus - ne debesų pilis, juk statom.

Išėjome į kelią basomis, lyg pirmą kartą,
Pajusti pėdom savomis gyvenimo vargus.
Ir vėl mes žaisime likimo mestą kortą,
Susižavėję stebėsime, kas bus.

Rodyk draugams