BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Visada alkanas meilės

Jau nemažai laiko praėjo nuo paskutinio karto, kai čia rašiau. Galbūt todėl, jog nemoku gyventi savo žodžiuose, galbūt dėl kitų priežasčių.

Paskutiniu metu, vis labiau suvokiu, koks alkanas esu meilės, jausmų, ir kaip man neužtenka to, ką gaunu…

Mano vidus lyg smėlio laikrodis atviru viršumi: visos gražios emocijos, akimirkos po truputį byra lauk, ir jeigu nėra papildomos, atsiranda begalinė tuštuma, kuriai taip trūksta žodžių, apsikabinimų, bučinių, palaikymo. O ypač po pykčių, bei barnių, apie kuriuos pasakose visada nutylima, rodos, išsibarsto paskutinės kruopelės džiaugsmo, ir tuoj tuoj mirsiu…

Žinoma, gera eiti vakare, šildantis paskutiniuose saulės spinduliuose, tirpti vėjui pučiant, ir prisiminti, ką kartu patyrėme: kaip gaudėme žalčius besišildančius tvenkinyje, kaip stebėjome, pagaliau atėjusio pavasario išsiilgusią stirnų porelę, lėtai vaikštinėjančią, taip Mūsų pamėgto, parko proskynoje, kaip susižavėję stebėjom virš galvų praskrendančią palėdą. Smulkmenos, bet juose tiek daug energijos norui gyventi.

Ir vis dėlto… Man maža - reikia dar. Dar daugiau. Daugiau, nei turiu… Širdis, lyg tuščias skrandis susisukęs gurgia, prašo, o aš laukiu. Laukiu, kada grįši, ir turėsiu vos porą dienų, pamėginti patenkinti savo alkį.

Patiko (8)

Rodyk draugams

Komentarai (4)

  1. ievaabrakadabra:

    “Smulkmenos, bet juose tiek daug energijos norui gyventi.” Sužavėjo! :)

  2. Taip visi mes norime gyventi tik nepripazystame

  3. kaip smagu Tave vėl skaityti :)
    ir džiugu kartu. kiek gražių ir teigiamų emocijų čia.

  4. Džiaugiuosi, jog dar užsuki trūtūt :) malonu, jog patiko

Rašyti komentarą