BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Papasakoti save reiškia…

… sudėti sielą į tarpus tarp sakinių eilučių, tarsi, magui atskleisti paslaptį savo burto, taip prarandant paskutines dulkes stebuklingumo.

Mes kasdienes užsidedame kaukes, piešiame savo veidus, pjauname, siuvame, klijuojame, atimamame, daliname, pridedame prie savęs, lyg matematinės lygties, ryškių spalvų, kad pasaulis aplink mus girdėtų, kad matytų, kaip daužydami krūtinę kumščiu, šaukiame: “Štai kas AŠ esu!”.

Bet kas išspręs tiek daug melo?

Supras tik tiek, kurie už popierinės sienos būdami klauso, kitoje pusėje kalbant jų autentiškąją sielos pusę, tačiau niekada nebandantys prasiveržti pro užsklanda į ją, nes prieš akis plyti šaltas granitas. Mes akli virvėms, kuriomis save surišome.

Ar verta susižeisti bandant ištrūkti?

Galbūt nėra, ko lyginti, vėjo pojūčio sparnuose, su paukščio skrydžiu vykstančiu vaizduotėje, bet menas sukurti realybę pilkoje kasdienybėje, ir yra ta šiluma, kuri sudegina mago kortas, palikdama vienintelę, kurią jis norėjo, jog pamatytumėte dar prieš prasidedant burtui.

Patiko (2)

Rodyk draugams

Komentarai (7)

  1. Melynos Akys:

    Pagaliau pasirodei, seniai buvai dinges :)

  2. Jo, šiek tiek buvau prapuolęs kasdienybėje, rutinoje :) reikia vėl prisiminti rašymą

  3. Melynos Akys:

    Na, jei sugalvosi ką rašyti, tai rašyk nedvejodamas. Įdomu sužinoti kaip tau sekasi ir šiaip manau, jog vis dar yra nemažai nuoširdžiai tave skaitančių žmonių. Aišku, teik pirmenybę sau pačiam kurti ir dėlioti mintis, ne tik dėl kitų

  4. Gerai, galbūt net geriau, nei ankščiau.
    Daug įvykių buvo gyvenime, daug kas pasikeitė, pasikeitė, ir požiūris į gyvenimą. Viskas dabar paprasčiau, kažkaip.
    Malonu skaityti, jog manai, kad yra žmonių, kurie mane skaito, ar pasiilgo.
    Niekada apie tai nepagalvojau nustojęs dėti įrašus.
    Tik dar didesnis paskatinimas tęsti.

  5. Melynos Akys:

    Net džiugu girdėti, kai sakai kad viskas geriau, ar bent jau paprasčiau. Prisimenu tokiu atveju senesnius tavo įrašus, kuriuose tiek daug dvejonių, jausmų, nerimo ar sumišimo. Kartais net liūdnomis ar nostalgiškomis akimirkomis grįždavau į tavo blogą, paskaitynėti kažką iš anksčiau, nes tu visada pasižymėdavai individualia ir jautria asmenybe. Tavo mintyse ir žodžiuose visada būdavo kažkas nostalgiško ar vienišo, nenuostabu, jog sakei, kad megšti saulėlydžius.

  6. Tai ir dabar tų dvejonių pakanka tik jas, kaip naujus batus pranešiojau, ir tapo daug patogesnės, nebetrukdo tiek, kiek ankščiau. Manau, ateityje jas dar labiau prisijaukinsiu.

  7. Melynos Akys:

    Matyt viskas su laiku keičiasi. Net jei norėtume ar sąmoningai stengtumėmės ką nors pakeisti, vistiek nepakovotumėmė su savo likimu. Reikia tik po truputį prisitaikyti prie aplinkybių, o po to laisvės ar galimybių daugiau atsiranda.

Rašyti komentarą