BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nuotrupos minčių

Bėga laikas tolyn, arba tiesiog gyvenu to iliuzijoje. Ir keičiasi viskas, rodos, tik kažkodėl ne į gerą, nors noriu to.

Gaila, kai buvau mažas niekas nepasakė, ką reiškia būti suaugusiuoju, jog pasirinkimai lemia viską, nieko lengvo nebūna, nebėra, kaip pabėgti nuo realybės.

Pasislėpęs spintoje tada galėjai išvengti demonų šešėliuose, tačiau dabar nesvarbu, kiek laiko tūnosi užsidaręs problemos visada lauks kitoje durų pusėje.

Kada gana yra gana? Kada laikas pasakyti -viskas, aš daugiau taip nebegaliu, ir užrakinus duris, niekada nebegrįžti?

Koks bailus, bei niekingas yra noras visada išlipti iš bėdos sausam… tik tam, kad netektų pasakyti to, kas neišvengiama..

Patiko (3)

Rodyk draugams

Komentarai (3)

  1. Tobi:

    Cia galima butu paklausti: ar del to, jog nepripazinai to, kas neisvengiama, t.y. tiesos, esi priverstas kenteti, o realybe yra iliuziju buveine? Aisku, suvokus tiesa dar nereiskia, kad realybe pasikeistu, bet…

  2. Neitiketina koks zmogaus protas gali buti.

  3. Gyvenimas tuo ir nuostabus, kad nesame maži vaikai, tai tarsi tas gyvenimo etapas, kai prisimindami galime save palyginti, kaip vaikiškai lengvas, bet tuo metu mums svarbias problemas spręsdavome nebijodami suklysti, nebijodami nugriūti ir tikėdami tuo, ką veikiame, net ir žaisdami kvadratą. nereikia bėgti nuo to, kas neišvengiama, reikia džiaugtis, kad tokių neišvengiamybių dar yra, kai paliekame savo komforto zoną ir priimame sprendimus, taip augame ir tobulėjame, todėl augame ir siekiame savo nevaikiškų svajonių, kurioms reikia kartais vaikiško požiūrio,kad negriuvus visada galima atsikelti ir eiti toliau, tai ne iliuzijos, tai tai, kas mes esam čia ir dabar. tai Gyvenimas ir jo augimas ar stovėjimas ar tai, kas priklauso mums, tai mūsų tikrieji norai :)

Rašyti komentarą