BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Atsikvėpiant

Atiduoti save visą, ir mainais gauti tik šalnas rudenines, piktus žvilgsnius, ir priekaištingą šarmą, kuri aptraukia širdį, velyvais vakarais, nes temsta anksti.
Atsidusus, giliu, sunkiu, daug ką slepiančiu atodūsiu, stebėti besiritančius garų debesis, paliekančius šaltą drėgmę ant lūpų, nelyginant bučinys, kuris jau nebešildo kaip kadaise.
Ne laikas žudo meilę, ir ne trejus metus ji trunka - žodžiai kuria, lygiai taip pat griauna, lygiai taip nutylėtos mintys žūsta kartu su neišsakytais atsiprašymais, piktais reikalavimais, naiviais pokštais, pagiežingais įskaudinimais.
Ne aš jau esu tuo, kuo norėjau būti, ir ne man priklauso rytojus. Vakarykštės dienos pasibaigia su paskutiniais gestančiais saulės spinduliais, ir nieko daugiau tik šios akimirkos pilkumas lieka man, susigyventi su juo, susilieti, apsiprasti, rasti šilumą degtuko liepsnoje.
Kartais nereikia nieko, kartais visko per daug. Trūksta vieno žodžio iš reikiamo žmogaus, tūkstančiai skandina liūdesy iš pikto lūpų.
Tavęs ieškosiu tavyje, nors be tavęs galbūt tavy daugiau aš ir nerasiu nieko.

Rodyk draugams