BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie pareigas gyvenimui

Tamsiausioje naktyje mes turime nešti savo dieną, visą jos lengvumą, neaprėpiamoje, slegiančioje, baugioje…

… į dieną turi sutilpti viskas, visas gėris, kuris kyla iš mūsų vidaus, nes mes tokie iš prigimties - mes geri, tai juk mūsų laisvas pasirinkimas, kuo būti.

Tam mes turime…

… kvėpuoti, tarsi, į paviršių iš gelmių įkvėpti paskutinio gryno oro gurkšnio, iškylantis delfinas.

… žiūrėti į tolį, lyg vienas paskutinių snieginių leopardų, stebinčių tamsius debesis atnešančius pūgą į jo gimtuosius Himalajų kanus, jo valdas.

… džiaugtis smulkmenomis, kaip džiaugiasi mažas vaikas - tyru, nesuteptu, nuoširdžiu jausmu. Be pagiežos, paniekos, ironijos, bet kupinu nustebimo, žavesio perpildytu juoku skambinti it varpeliu į erdvę prieš mus.

… apkabinti, kiekvieną ne tik atgrubusiomis rankomis, bet ir širdimi, visa savo siela, visa savo esybe.

… bučiuoti taip, kaip bučiuojasi mylimieji matydamiesi paskutinį kartą - karštai, beprotiškai aistringai, ir su slapta rusenančia vilties ugnele, jog dar susitiks, nors jau ir nebe šiame pasaulyje.

… mylėti aklai, beatodairiškai. Atsiduoti nieko neprašant mainais, nes meilėje mainų nebūna, tik nuolatinės abipusės neįkainojamos, nuoširdžios, jaukios dovanos.

… vertinti viską - kiekvieną akimirką, kiekvieną žodį, kiekvieną žmogų - viską.

į save sudėti tiek gėrio, kiek telpa, o jo niekada nebus per daug, jis niekada mūsų neperpildys.

Mes esam beribės erdvės, neišmatuojami pasauliai, visatos, besisukančios viena apie kitą, tamsoje nešančios šviesias dienas savyje.


Rodyk draugams