BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mirtis operacinėje

Viskas atrodė lyg sapne. Nors negalėjau atmerkti akių ( tada spėjau, jog dėl narkozės ), kažkodėl girdėjau balsus, bei žingsnius operacinėje. Kažkas ne taip, pamaniau, sau. Kadangi negalėjau matyti to, kas vyksta aplinkui dariau tai, ką, manau, darytų kiekvienas tokioje situacijoje- bandžiau sukurti vaizdinį pagal garsus, savo mintyse.

Nors nejutau jokio skausmo, buvo nejauku negalėti pajudėti, jaučiausi bejėgis, tačiau pakankamai ramus. Tiesiog mėginau suprasti, kas netaip. Patalpoje buvo justi įtampa, kuri pamažu smelkėsi ir į mane. Greitiems žingsniams, šiugždantiems chalatams akomponavo širdies ritmo aparato pypsėjimas. Pypt - pypt - pypt, palengva šis erzinantis garsas greitėjo.

Širdį nusmelkė kažkieno greitu judesiu kliudyti ir ant žemės numesti vienas ar du operaciniai įrankiai. Medicininis plienas, tarsi, kamertonas iš lėto nustojo skambėti, nuramindamas mane. Staiga kilo didelis sąmyšis: “Greičiau! Mes jį prarandam!” - pasigirdo balsas, kuriame buvo justi tvirtumas ir baimė. “Negaliu prijungti, neina pasiekti, neina..” - atsiliepė balsas visai šalia manęs, perpildytas išgąstingos nevilties. Jutau, kaip guminėmis pirštinėmis dėvinčios rankos bandė prijungti, kažkokį vamzdelį man prie kaklo.

Staiga iki šiol nuolat erzinęs pypsėjimas perėjo į vientisą, ilga - pyyyyyyyyyyyyy… Nespėjus man susivokti, kas nutiko, pajutau visą kūną apimančius virpesius, iki šiol niekad nepatirtą drebulį, kurį lydėjo savotiška elektros išrova nuo mano kairė kojos aukštyn, per širdį, link galvos. “Viskas. Mirštu” - dar spejau pagalvoti prieš juodą tuštumą.

Staiga atsimerkiau, negalėdamas suvokti, kur esu ir, kas vyksta. Elektra, bei virpesiai per kelias sekundes paliko mano kūną, tarsi, rūkas, kuris būdamas šėšėlyje išsisklaido, apšviestas saulės.

Naktis. Esu namie. Savo lovoje. Po truputį pradėjau susigaudyti, jog tai tebuvo košmaras. Pasitikrinau pulsa. Po dešimties sekundžių ieškojimo pagaliau radau jį. Košmaras. Antras mano gyvenime. Antras, kuris privertė pabusti ir suabejoti ar aš vis dar esu - aš, vis dar esu - čia.

Šį sapną sapnavau prieš porą dienų. Kadangi mėgstu nagrynėti šias pasamonės man siunčiamas žinutes, daug galvojau apie tai, ką patyriau. Manau, mirtis reiškia manęs, kaip tokios asmenybės, kokia buvau, baigtį. Daktarai - tai žmonės, kurie bandė išsaugoti, išgelbėti, tą mano dalį, kurios nebeliko. Pats faktas, jog nematau, kas vyksta, tik įsivaizduoju, vedamas garsų, mano manymu, reiškia, jog niekada nepastebėjau, neatkreipiau dėmesio į tuos žmones, kurie bandė man padėti. Nors čia yra labai abstraktus dalykas, kurį galbūt suprantu visiškai klaidingai, tačiau tenka pripažinti - sapnas įdomus.

Kokia jūsų nuomonė?

Rodyk draugams

Trumpai apie neigimą

Šiandien priėjau prie išvados, jog žmonės gyvena blogai ne dėl nomokėjimo gyventi, bet dėl nenorėjimo matyti tikrosios daiktų ir reiškinių prigimties.

Mano nuomone, viskas yra, tarsi, visata, kuri tolsta ir tolsta. Niekas neturi tikros, grynos, taurios prigimties baigtinio apibrėžimo, kad ir kiek arti jo priartėtum visada bus galima rasti tobulesnį. Lyg begalinė lapų, sudėtų vienas ant kito, krūva, su daiktų aprašu, kuris kuo toliau nuo viršaus imant ir skaitant bei gilinantis, tuo tikslesnis ir teisingesnis. Žmonės išsivysčiusiose šalyse taip gerai gyvena, jog pats svarbiausias ir esminis dalykas - žmogaus tobulėjimas - sustojo. Niekas nenori, imti lapus nuo viršaus ir sluoksnis po sluoksnio skaitant, artėti link tikrojo daiktų bei reiškinių pažinimo. Užtenka to, kas parašyta pirmame - klaidingiausiame, melagingiausiame lape.

Prieš kelias dienas žiūrinėjau geriausius filmam sukurtus reklaminius plakatus. Visi buvo grąžūs, tačiau užkliuvo tik vienas plakatas, kuris šiam įrašui labai tinka pamastymui. Beja nemačiusiems filmo, patariu pažiūrėti.

Rodyk draugams

Pradžia

Aš tikiu Savimi ir Savo mintimis. Tikiu tuo, ką matau, nes tai, ką matau yra Tikra.

Kuo ilgiau viską stebiu iš šalies tuo geriau viską suprantu. Suprantu, ko nemato kiti, tačiau už tai sumoku gyvenimo prašomą kainą - tampu tolimesnis žmonėms.

Vis dėlto mažiau ir mažiau noriu grįžti atgal pas Jus. Na bent jau ne ten, kur dabar esate.

Šiame blog’e ir stengsiuosi parodyti jums pasaulį tokį, kokį Aš matau. Galbūt jis Jums nepatiks, galbūt papiktins ar įžeis, tačiau Mano tiesoje slypi Jūsų blogis, kuriam esate akli.

Rodyk draugams