BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Atsikvėpiant

Atiduoti save visą, ir mainais gauti tik šalnas rudenines, piktus žvilgsnius, ir priekaištingą šarmą, kuri aptraukia širdį, velyvais vakarais, nes temsta anksti.
Atsidusus, giliu, sunkiu, daug ką slepiančiu atodūsiu, stebėti besiritančius garų debesis, paliekančius šaltą drėgmę ant lūpų, nelyginant bučinys, kuris jau nebešildo kaip kadaise.
Ne laikas žudo meilę, ir ne trejus metus ji trunka - žodžiai kuria, lygiai taip pat griauna, lygiai taip nutylėtos mintys žūsta kartu su neišsakytais atsiprašymais, piktais reikalavimais, naiviais pokštais, pagiežingais įskaudinimais.
Ne aš jau esu tuo, kuo norėjau būti, ir ne man priklauso rytojus. Vakarykštės dienos pasibaigia su paskutiniais gestančiais saulės spinduliais, ir nieko daugiau tik šios akimirkos pilkumas lieka man, susigyventi su juo, susilieti, apsiprasti, rasti šilumą degtuko liepsnoje.
Kartais nereikia nieko, kartais visko per daug. Trūksta vieno žodžio iš reikiamo žmogaus, tūkstančiai skandina liūdesy iš pikto lūpų.
Tavęs ieškosiu tavyje, nors be tavęs galbūt tavy daugiau aš ir nerasiu nieko.

Patiko (4)

Rodyk draugams

Komentarai (9)

  1. Tu grįžai! nušvito net visas veidas pamačius naują įrašą.
    o jei apie įrašą - ta dalelė Tavęs, kurią atskleidi rašydamas šiame bloge, grįžo visai kitokia :)

  2. Malonu turėti tokią ištikimą skaitytoją :) tikrai, nuoširdžiai džiaugiuosi, ir mano veidą nušvietė šypsena radus Tavo komentarą. Jeigu ne paslaptis, koks aš kitoks grįžau?

  3. nežinau, ar tinkamai išsireikšiu. Tu grįžai ne kitoks. o atskleidei kitą savo pusę. ankstesni Tavo įrašai daugiau buvo apie tavo viduje verdančias emocijas, apie Tavo santykį su visu pasauliu ir kovas.
    o čia santykis su konkrečiu žmogumi. kuriame kalbi apie pačius santykius, o ne apie tai, kas dedasi Tavyje.

  4. mmmm :) supratau, na taip, tiksliai pastebėta. Bet kuriuo atveju džiaugiuosi, jog patiko, ir dar aplankai mane

  5. turbūt taip seniai skaitau Tavo blogą, kad jau tapo rutina turint laisvo laiko užeiti, pasižiūrėti, ar nėra naujo įrašo.

    galbūt Tave skaityti man patinka, nes visame tame atpažįstu daug savęs. kartais jaučiu tokį užplūstantį adrenaliną, nesaugumo jausmą ar dar velniai žino ką, kad kažkas išrašė mano baimes ar jausmus ir apibūdino tiksliau nei aš pati sugebėčiau (juo labiau, kad jau kokius metus rašyti nebegaliu). be to, Tavo rašymo stilius man patinka. ir smagu skaityti, kaip tu keitiesi nuo to laiko, kai atradau Tavo blogą. nepataikauju ar kažkaip bandau įsiteikti šitaip rašydama, nes tam neturiu visiškai jokios priežasties. vienu žodžiu, skaitau Tave, nes smagu rasti tokį artimą, bet kartu visiškai nepažįstamą žmogų.

  6. o kodėl, Tu, rašyti nebegali? aš irgi užsuku pas Tave retsykiais, bet ten, kaip nėra naujo įrašo, taip nėra :)

  7. konkrečios priežasties, kodėl man nebeišeina rašyti, nežinau. galvoje daug minčių. BET kai prisėdu jas rašyti, jos visiškai neatitinka, to ką norėjau pasakyti ar kaip jaučiuosi, nerandu tinkamų žodžių. rašau, trinu, rašau, trinu, kol galiausiai pasiduodu.
    rašydama jaučiuosi tuščia (neturinti ką pasakyti, be emocijų, viskam abejinga, o kartais paviršutiniška), tai todėl ir neberašau.

  8. negalvok, kai rašai :) rašyk ir tiek, o vėliau klaidas išsitaisyk, jeigu ką, nekreipdama dėmesio į turinį. :) man tai padeda

  9. jeigu aš tik mokėčiau kartais negalvoti. ne tik rašant, bet ir kitose gyvenimo situacijose. :)

Rašyti komentarą